Janine Kotwica

  • Qui suis-je ?
  • Entretiens
  • Expositions
  • Publications
  • Conférences
  • Revue de Presse
Vous êtes ici : Accueil / Revue de Presse / Sur www.lrytas.lt ; site internet d’information lituanien

Sur www.lrytas.lt ; site internet d’information lituanien

À propos de l'exposition "Stasys L'Homme Cent têtes"

Stasys Eidrigevičius Europos žiūrovą moko ištarti „Laba diena“

Viktorija Ivanova2014-06-07 10:10

Daugiau nei keturiasdešimt metų Lenkijoje gyvenantis, save „Travel art“ kategorijai priskiriantis lietuvių menininkas Stasys Eidrigevičius neseniai savo kūrybos parodą greta dar devynių lietuvių iliustruotojų darbų atidarė Prancūzijos mieste Kompjene. Lietuvoje gimusiam žydų kilmės menininkui Benui Shahnui skirta paroda „Lietuva ir Stasys L’Homme Cent têtes“ buvo atidaryta André François vaikų literatūros ir iliustracijos centre.

stasys_7

– Esate sakęs, kad jūsų kūryba neturi aštrių ribų tarp to, kas skirta vaikams, o kas suaugusiesiems: į paveiksliukus vaikiškose knygose žiūri ir mama, ir tėtis, ir seneliai, ir kritikai, istorikai, studentai. Jūsų tikslas visus juos sudominti, nepalikti abejingų. Ar matyti jūsų piešinius reikia išskirtinių gebėjimų? Ar tai – kiekvienam, ar tam tikrą suvokimą turintiems skirtas kūrinys? – pasiteiravau geografines, žanrines ir apskritai meno teritorijos ribas peržengiančio dailininko S.Eidrigevičiaus.

  – Manau, kad kūriniai skirti visiems. Tačiau toje visumoje tik kai kurie geba matyti, jausti ir gėrėtis menu. Ši problema tarptautinė. Meno suvokimas lavinamas, tačiau ne kiekvienam to meno reikia. Sotus žmogus nori malonumo be pastangų. O meną suvokti reikia ir pastangų, ir noro, troškimo. Dalis publikos vaidina, kad supranta, o iš tiesų nesuvokia nieko.

– Nuo kada nepaliaujamai nešiojatės pieštukus?

– Nuo tada, kai pradėjau dėvėti švarką su kišenėmis.

– Sakėte, kad jūsų dirbtuve gali būti ir lagaminas. Sukonkretinkite: kokios sąlygos jums būtinos kurti, tarkime, iliustracijas?

– Turėti stalą, langą, popieriaus ir spalvų. Jei viešbutyje stalas mažas ar siauras, tada ne kas… Bet pastaruoju metu turiu planšetinį kompiuterį ir jaučiuosi dieviškai. Kitoje mano parodoje bus eksponuojami piešiniai iš planšetinio kompiuterio. Matote, laikas atneša naujų priemonių.

– Papasakokite apie bendravimą su Janine Kotwica – A.François vaikų literatūros ir iliustracijos centro Kompjene meno vadove, susižavėjusia jūsų darbais, kuriuos greta dar devynių Lietuvos iliustruotojų darbų gegužės viduryje pristatė Prancūzijoje.

– Ponia Janine yra vaikiškų knygų entuziastė, namuose turinti tūkstančius knygų vaikams iš viso pasaulio. Ji lankėsi gausybėje mano renginių, kažkada vykusių Prancūzijoje, ir ne tik ten. Ji visuomet šypsosi. Kai pasakiau, kad ji panaši į boružėlę, ponia Janine mielai sutiko.

Mano parodos dalyje buvo tik originalai, turintys savo laiko žymes. Dalis darbų sukurta prieš 35 metus. Pavyzdžiui, „Vagos“ leidykloje spausdinant Eduardo Mieželaičio knygos „Čyru vyru“ iliustracijas ant mano piešinių buvo pridėta visokių ženklų, kryželių – tai buvo daroma tam, kad sutaptų spalvos.

– Ar taip kūrinys sugadinamas?

– Ir taip, ir ne. Kas nors  tai suvoks, o kas nors ne, tačiau spausdinant knygas būna visokių istorijų: iliustracijos iš spaustuvių negrįžta arba leidėjas nukniaukia… Visko būna.

Tačiau man ši paroda – šventė, nes tai – tik iliustracijų paroda. Prancūzijoje – pirmą kartą. O mano iliustracijos yra savotiški paveikslai, kurie gali gyventi parodoje be teksto, be paaiškinimo kaip savarankiški darbai.

– J.Kotwica, kalbėdama apie jūsų iliustracijas, išskiria tokius raktinius žodžius kaip emocija, vienatvė, neviltis,sykiu – humoro distancija ir rituališkumas. Kokius raktinius žodžius, kalbėdamas apie savo kūrybą, paminėtumėte pats?

– Manau, tarp ponios Janine išvardytų žodžių trūksta vieno – sugestyvumas. Be šio žodžio negalima kalbėti apie mano darbus. Sugestyvumo neišmoksi jokioje meno akademijoje, nenusipirksi – jo pajauta yra prigimtinė.

– Kokius menininkus ar jų darbus galėtumėte išskirti kaip keliančius jums susižavėjimą?

– Man susižavėjimą kelia geras menas – nesvarbu, ar jis būtų sukurtas iliustruotojo, ar skulptoriaus. Išskirti galėčiau Davidą Hockney, Lucjaną Freudą, Francis’ą Baconą – nors ir keista, tris anglus. Žinoma, tai tik pirmieji tų, kuriuos galėčiau išvardyti. Kartais matau genialų kūrinį, o jį sukūrusio menininko pavardė tarsi lieka antroje vietoje. Mane žavi ne menininkai, o geri kūriniai.

Ką tik Paryžiuje veikė Gustave‘o Doré paroda. Kai nuėjau į Orsė muziejų, ji jau buvo uždaryta. Stovėjau prie plakato su užrašu „Uždaryta“ ir negalėjau tuo patikėti. Stovėjau kelias minutes ir nors verk. Bet, ačiū Dievui, šalia spaudos kioske buvo pardavinėjami dideli  – sveriantys po kelis kilogramus – katalogai su tos parodos eksponatais. Pavarčiau, pažiūrėjau… ir nuėjau į greta veikiančią Vincento van Gogho parodą.

– Jums, kaip turbūt ir kiekvienam menininkui,  be galo svarbi kūrybos laisvė. Kaip manote, ar menas, kūryba turi tam tikras neperžengtinas ribas?

– Šiais laikais kūrybos laisvė berods yra. Kadaise buvo cenzūra, tačiau dabar tam tikri gyvenimo dėsniai diktuoja kitas ribas. Užsakovas nepriims kūrinio, jei įžiūrės tai, kas jam netinka. Kartais jis pareiškia savų pageidavimų – tai riboja fantaziją. Tie darbai, kurie kuriami be užsakovo, tikriausi. Tačiau kūrėjas pats nustato laisvės ribas. Šiaip ar taip, ribos yra – kartais matomos, kartais tik jaučiamos.

– „Pasivaikščiojimų“ laidoje jos vedėjui Ryčiui Zemkauskui sakėte norėjęs padėkoti tėvams už tai, kad jaunystėje galėjote studijuoti, pasakojote apie paties susitikimą su šiandieniniais studentais. Kuo skiriasi jų ir jūsų kartos dailininkų galimybės, perspektyvos ir kontekstas?

– Kai kalbu su jaunimu ir pasakoju, kaip buvo mano laikais, jiems sunkoka įsivaizduoti studijavimą prieš 40 metų. Tačiau meno dėsniai nepriklauso nuo istorinių, socialinių sąlygų: jei reikia nupiešti ąsotį ir išgauti jo formą, reikia sugebėjimo tai padaryti. Dėstytojo pareiga – studentui tai vaizdingai išaiškinti.

Mano nuomone, Vilniaus dailės akademijoje yra mokymo spragų, kurias jaučia studentai. Aš atvykstu kaip svečias, tad galiu  tik spėlioti. Bet štai  faktai: dailės akademijoje, rodos, mokoma plakato meno, o tarptautinėje panoramoje lietuviško plakato beveik nematyti. Vadinasi, reikia tobulinti mokymo būdą, galbūt pasikviesti specialistų, pelniusių tarptautinį pripažinimą.

– Toje pačioje laidoje minėjote galįs save pavadinti „Travel art“ atstovu, pabrėžėte mėgstąs keliones ir negalįs jų atsisakyti. Kas yra „Travel art“?

– Kai sukuriu naują darbą, kurio mintis, idėja kilo lėktuve ar oro uoste, tai reiškia, kad šio kūrinio nebūtų, jei nebūčiau išsiruošęs į kelionę.  „Travel art“ menas randasi lekiant iš vieno krašto į kitą. Ta tarsi erdvės menas, tartum be adreso.

Kai manęs klausia, kur gyvenu, net nežinau, ką atsakyti. Mano vaizduotė ypač susijusi su Mediniškių, Lepšių, Dubų kaimais prie Panevėžio. Bet tų sodybų jau beveik nebėra, jos tik įamžintos nuotraukose. Atrodo, kad ir kur būčiau, visur jaučiuosi kaip svečias. Neatsitiktinai ir dokumentinis filmas apie mane pavadintas „Svečiuose pas save“ – „Gosciem u siebie“.

– Turbūt tokio pobūdžio klausimai jau įgrisę, tačiau surizikuosiu: Lenkijoje gyvenate jau ilgiau nei Lietuvoje, internete prie jūsų pavardės net atsiranda prierašas „Lenkijos menininkas“. Užsiminėte, kad tarnaudamas armijoje supratote, jog tarnauti turite ir sau. Kodėl pasirinkote sau tarnauti Lenkijoje – kuo terpė ten jums artimesnė? Ir kokius jausmus jaučiate Lietuvai?

– Mano jausmai visų pirma skirti Lietuvai. Nesvarbu, kur esu, rašau „Kultūros barams“, kuriu ir poeziją – lietuviškai. Manau, kad aš geresnis kaip keliaujantis lietuvis, o ne kaip lietuvis Vilniuje. Gyvendamas Lietuvoje viską kritikuočiau, „baliavočiau“ su draugais, būčiau priekabus, o žiūrėdamas per atstumą – garbinu Lietuvą, kur tik būnu, dainuoju lietuviškai… Klausiu žmonių: „Ar žinote tokį žodį Čiurlionis?“ Ir ką? Beveik niekas nežino. Iškart puola prie interneto ir mato, kas jis per vienas, o aš dar priduriu, kad jo paroda buvo eksponuojama Orsė muziejuje. Aš ir Europos žiūrovą mokau lietuviškai ištarti „Laba diena“. Kalbu apie Lietuvą ir jos meną.

– Kokioje teritorijoje kurdamas (kalbu ne geografine prasme) jaustumėtės svetimas?

 – Kuriu tik tokiose teritorijose, kuriose jaučiuosi gerai ir esu savimi. Žinoma, niekada nešokau balete, net tokia mintis nebuvo kilusi. Baletą labai gerbiu ir vertinu, tai įkvepia naujus kūrinius. Meno teritorijose yra gerai tada, kai jose tie pašauktieji, kurie tam ir gimę.

 


Publié le 02/11/2014

Articles sur les expositions

Alain Gauthier Félines
Articles : Radio Campus Amiens, Alerte Ricochet, 

André François – Remember
Articles : Blog de François Forcadell, Ouvrages de références de la BNF, Sur le site lefiguredeilibri.com, 

André François : Lettre des îles Baladar
Articles : Bibliothèques 176, 

André François Circus
Articles : Le blog de François Forcadell, André François, Circus, au Festival des Illustrateurs à Moulins, Blog de Gwenaëlle Abolivier, 

André François le Phœnix
Articles : Sur le site de L’ouvre Livre, Alerte Ricochet, Bibliothèque(s) N°62, Chez les libraires associés André François, le phoenix, Courrier Picard, Graf’Hit, Graf’Hit, Gazette du Val d’Oise, Le blog de François Forcadell, L’oeil n° 646, Papiers nickelés N°32, 

André François, Premières acquisitions
Articles : Courrier Picard, Alerte Ricochet, Blog de la librairie « La courte échelle » Rennes, 

Censored exhibition : Pour adultes seulement
Articles : Livres Hebdo, Alerte Ricochet, Art Press, Beaux Arts magazine, Canard Enchainé, Le Courrier Picard, Le 12/13 de FR3 Picardie, 

Dans les coulisses de l’album
Articles : Blog de François Forcadell, Bulletin des Bibliothèques de France, le petit journal du Salon du Livre Jeunesse de Beaugency, Paroles, Communiqué de presse, Le petit journal du Salon Val de Lire, Sur le site de Livres Hebdo, Sur le site de l’Association Française de Recherche sur les Livres et les Objets Culturels de l’Enfance, 

Divers
Articles : France Culture – Jusqu’à la lune et retour, Jusqu’à la lune et retour, Le Grand Entretien, Nathan Jeunesse, LB nit Etienne Delessert et son engagement aux côtés de Janine Kotwica, Jusqu’à la lune et retour, 

Gilles Bachelet – Humour Toujours
Articles : Agir en Picardie, Alerte Ricochet, Blog de Gwenaëlle Abolivier, Courrier Picard, Fait d’images, le blog de François Forcadell, Le 12/13 de FR3 Picardie, Sur le site internet de la Bibliothèque Départementale de la Somme, 

Lithuania
Articles : Oise Hebdo, Courrier Picard, le Blog de Gwenaëlle Abolivier, Site de l’ambassade de Lituanie, Ricochet (site internet), Sur www.bernardinai.lt site d’information Lithuanien, Sur le site site http://lituania-bologna.eu, Sur le site http://www.bernardinai.lt, sur le site de l’ambassade de Lithuanie, Sur le site de http://lituania-bologna.eu, 

Louis Joos Ombres et Lumière
Articles : Alerte Ricochet, Blog de Gwenaëlle Abolivier, Courrier Picard, Le Blog de Gwenaëlle Abolivier, 

Pour adultes seulement
Articles : « Pour adultes seulement » : quels enjeux?, Bibliothèque(s), Courrier Picard, Courrier Picard, Esprit Critique, France Culture – Jusqu’à la lune et retour, In « Petit traité de la liberté d’expression » d’Agnès Tricoire, Canard Enchainé, Le Nouvel Observateur, Le Nouvel Observateur, Le Monde, Le Courrier Picard, La revue des livres pour enfants, La Provence, La Mèche, L’Écho des Savanes, Le Soir de Bruxelles, Procès verbal, Papiers nickelés N°26, Ligue des droits de l’homme, Libération, 

Pour adultes seulement, Congrès ABF
Articles : Livres Hebdo, Courrier Picard, Le Courrier Picard, 

Stasys L’Homme Cent têtes
Articles : Sur le site de http://lituania-bologna.eu, Sur www.lrytas.lt ; site internet d’information lituanien, Calendrier de Parole, Courrier Picard, De la création, le Blog de Gwenaëlle Abolivier, Site de l’ambassade de Lituanie, Ricochet (site internet), Oise Hebdo, Sur www.bernardinai.lt site d’information Lithuanien, sur le site www.respublika.lt, Sur le site site http://lituania-bologna.eu, Sur le site http://www.bernardinai.lt, sur le site de l’ambassade de Lithuanie, 

Articles sur les conférences

Alain Gauthier, les avatars de l’innocence

Articles : Alerte Ricochet, 

André François Estampes

Articles : Alerte Ricochet, 

Les Maîtres de l’imaginaire

Articles : Sur le site lefiguredeilibri.com, 

S’il te plait, dessine-moi un mouton… (Tournée en Nouvelle Zélande : Auckland, Wellington, Christchurch)

Articles : Si’il te plait dessine-moi un mouton, 

Te souviens-tu de Weï ?

Articles : L’informateur, 

Vitalité et opulence des albums de France

Articles : Vitalité et opulence des albums de France, 
Confidentialité et cookies : ce site utilise des cookies. En continuant à naviguer sur ce site, vous acceptez que nous en utilisions.
Pour en savoir plus, y compris sur la façon de contrôler les cookies, reportez-vous à ce qui suit : Politique relative aux cookies

© 2023 — Janine Kotwica • Mentions légales • Se connecter